Railsberry pica

Prisikvietėme keletą draugų ir daug maž sėkmingai įvaldėme tris picas. Ta pačia proga vyko masinis bilietų į RailsBerry konferenciją pirkimas. Kažkas siaubingai svarbaus programuotojų gyvenime, suprask. Vyrai džiūgavo lyg geležėlę radę :)

Tokio svarbaus įvykio proga ruošiausi labai atsakingai. Juo labiau, kad savarankiškai picą gaminau pirmą kartą. Tai vat, prisižiūrėjau J.Oliverio ir beveik patikėjau kad pica gali būti geras ir sveikas patiekalas. Ypač jei išsaugoti saiką su sūriu ir kitokiomis gėrybėmis, naudoti pilno grūdo miltus ir daug, daaaug žalumynų ir visokių daržovių.

Triukas toks – pirmiausia pakepam pomidorų padažu išteptą picos padą. Kitus priedus, pvz. saliamį, kiaušinį, dedam likus +/- 10 minučių. O žalumynus galima dėti picai jau iškepus.

TRIMS PICOMS PRIREIKS
Tešlai: 500g miltų, mielių, po žiupsnį cukraus ir druskos, 350 ml vandens, 4 šaukštų alyvuogių aliejaus
Įdarui visko po truputėlį: kelis čili pipirus, kapoto česnako, pakepintų svogūnų, suraikytų pomidorų, špinatų, rukolos, keletą kiaušinių, saliamio, konservuoto tuno, ančiuvių, skrudintų vištienos gabaliukų, mozarelos, džiugo.

GAMINAM
1. Mieles išmaišom šiltame vandenyje su žiupsniu cukraus ir paliekame ant radiatoriaus 10 minučių pagalvoti.
2. Sumaišom mieles, vandenį, aliejų, ir visa tai užpilame ant miltų. Maišom, kol susidaro vientisas tešlos gumulas.
3. Paliekame jį tešlą šventoje ramybėje gerai valandai kur nors šiltame virtuvės kampe.
4. Tuo tarpu pasiruošiame picos viršų – tinka turbūt viskas ką randam šaldytuve :) Aš dariau vieną su saliamiu ir kiaušinių, antrąją su vištiena, trečiąją su tunu ir ančiuviais.
5. Iš pakilusios tešlos formuojame plonyčius blynus. Papuošiame pasiruoštais priedais. Šauname į 200 C orkaitę pusvalandžiui.

Picos dar nesu įvaldžiusi, bet pradžia kelia optimizmą.
Geros idėjos ir pasiūlymai welcome.

Itin Aštri Morkų Sriuba Zuikiui Pleibojui

Ko tu stovi taip keistai pasviręs? Ar nebūsi tamsta apsirijęs? Lašiniai, dešra, degtinė, blynai. Kūnas šaukia: TRŪKSTA VI-TA-MI-NŲ!

Po šventinio smaguriavimo maratono organizmas šaukiasi šio to lengvesnio. Šį kartą - morkų sriuba. Zuikiui Pleibojui turėtų patikti! :)

Kad Brangus Vyras stipriai nesipiktintų, ruošiu aštriai ir su priedais.

PRIREIKS
1 didelio svogūno
2 skiltelės česnako
Šlakelio aliejaus
Gabalaičio imbiero šaknies (nepadaukinkit)
Po žiupsnelį maltos kalendos, kumino, juodųjų pipirų ir druskus
Čili pipiro (šviežio ar malto)
3-4 didokos morkos
Saliero šaknies puselė (nebūtinai)
Bulvė (nebūtinai, dėl tekstūros sriubai)
Nedidukas pomidoras ar du (nebūtinai)
1 litras sultinio
Sauja šviežių kalendros lapelių

Paskutinis akordas į lėkštę, pasirinktinai: šlakelis grietinėlės ar pieno, citrinos riekelė, paskrudintas kumpis ar šiek tiek virtos vištienos, skrebučiai su sūriu, ryžių sauja, pakepintos moliūgų sėklos... Priedus renkamės pagal fantaziją ir kalorijų poreikį.

GAMINAM
Apkepinam smulkiai pjaustytą svogūną, į didelę gilią keptuvę suberiam kapotą česnaką, tarkuotą imbierą, kalendrą, kuminą ir susmulkintą čili pipirą. Minutėlę pačirškinę leidžiam prieskoniams pakvipti per visą virtuvę. Tada jau sumetam pjaustytas morkas ir kitas dar daržoves jei ką naudojam, užpilam sultiniu ir verdam kol morkos suminkštės. Viską nuoširdžiai pertrinam blenderiu, papuošiam kokiu žaliu lapu ir tiekiam į stalą.

Pomidorų sriuba su pipirine degtine

Jei bijote sustorėti, prieš valgį išgerkite 50g konjako. Konjakas slopina baimės jausmą :)

Savaitgalį viriau pomidorų sriubą Gerai Draugei (su grietinėle) ir Brangiam Vyrui (su pipirine degtine). Paprastas, greitas ir visokeriopai malonus patiekalas. Jeigu degtinės/grietinėlės recepte nepadauginti, gal net galima būtų priskirti sveikųjų receptų kategorijai :)

PRIREIKS
1 svogūnas
Pora skiltelių česnako
Šlakelis alyvuogių aliejaus
1 nedidelė cukinija
Skardinė savo sultyse konservuotų pomidorų be odelių (sezono metu keičiame į gerai sunokusius pomidorus iš turgaus)
0.5 l sultinio
Pora šaukštų saulėje džiovintų pomidorų pastos
Žiupsnis raudonėlio, druskos ir pipirų
Sauja šviežio baziliko
Šiek tiek parmezano
Šlakelis balzamiko acto
Maždaug pusė stiklinės pipirinės degtinės ARBA šlakelis grietinėlės (pasirinktinai)

GAMINAME
Aš viską ruošiu tokioje gilioje keptuvėje (walk'o atmaina), tai nereikia papildomų puodų ar keptuvių.

1. Pakepinam smulkiai supjaustytą svogūną. Šiam suminkštėjus, sumetam kapotą česnaką ir pakepinam minutėlę kad pakviptų po visą virtuvę.
2. Į keptuvą sumetam supjaustytą cukiniją, supilam pomidorus, įdedam pora šaukštų saulėje džiovintos pomidorų pastos, džiovinto baziliko, raudonėlio, šaukštelį acto, druskos, pipirų ir ką ten dar mėgstam, užpilam karštu sultiniu ir viską verdam maždaug 10 minučių kol cukinija suminkštės.
3. Blenderiu ir viską greitutėliai sutrinam.
4. Pabaigai, į puodą įpilam šiek tiek degtinės ir pakaitinam dar kokias 5 minutėles, kad viskas tarpusavyje susidraugautų. Jeigu pilsite ne per daug, degtinės beveik nesijaus, bet suteiks aromato ir įdomesnio skonio. Vairuotojams, nėščioms moterims ir vaikams vietoje degtinės įpilam mažiau riebios grietinėlės ir tada jau nieko nebekaitinam :)
5. Patiekiam pabarstę smulkintais baziliko lapais ir sūriu, valgome su čiabata. Skanaus!

Naminis jogurtas

Jogurtas – baisingai sveikas dalykas, pilnas kalcio ir proteino. Tinka pusryčiams, užkandžiams, desertams, salotų padažams ir kam tik sugalvosite. Nežinau kaip jūs, aš tikrai daug jo sunaudoju namuose.

Pasigaminti jogurtą namuose – juokų darbas. Be to, jis skanesnis, sveikesnis, be tirštiklių, dažiklių ir kitokių chemijos pramonės stebuklų, o savikaina juokinga palyginti su parduotuvėje pirktu.

Internete naminio jogurto receptų gyvas galas, beveik visi vienodi. Žemiau surašiau laaabai išsamiai ir su visom detalėm, bet bus paprasta – pamatysit. Tirštumas priklauso nuo naudojamo pieno riebumo, kaitinimo laiko, naudojamų priedų, brandinimo laiko ir temperatūros. Galima žaistis - liesesnis pienas ilgenis brandinimo laikas ar atvirkščiai. Keletą kartų pabandę atrasite jums labiausiai patinkantį variantą. Skanaus!

PRIREIKS
2 litrų pieno. Pieno gali būti daugiau ar mažiau – naudokite jo tiek, kiek norėsite jogurto pasigaminti. Paprasčiausia bus gaminti naudojant riebų pieną (pvz., „Dvaro“ ar Rokiškio „Naminį“), tačiau galima ir iš lieso pieno pasidaryti. Jei naudosite kaimišką – puiku, jogurtą turėsit dar tirštesnį ir skanesnį.
Mažas indelis jogurto. Tinka tik natūralus ir be jokių priedų (pvz., „Dobilo“ ar „Danon“ arba turgelyje kaimiško). Pasižiūrėkite kad jis būtų kuo šviežesnis, nes su besibaigiančia galiojimo data jogurtas sunkiau bręs. Arba, galite nusipirkti jogurto bakterijų natūraliame pavidale (pvz., Baltavitoje jų galima įsigyti - užteks ilgam, kainuos pigiau).
1 šaukštelis cukraus bakterijoms pamaitinti (nebūtinai).
1/3 puodelio pieno miltelių (nebūtinai – dėl riebumo ir tirštumo).
Šlakelio grietinėlės (dėl tekstūros; nebūtinai).
Prieskonių, pvz. cinamono, vanilės, kardamono su muskatu, ar tiesiog druskos (nebūtinai).
Dar gali prireikti 2 puodų (didelio ir mažo), metalinio šaukšto, termometro (nebūtinai) ir šiek tiek meilės :)

GAMINAME

1. Storadugniame puode kaitiname pieną, kol pradės kilti burbuliukai. Atsargiai – maišome ir žiūrime kad neužvirtų; turi atrodyti maždaug kaip pienas Latte kavai. Jeigu yra nuotaikos, įdedam prieskonių, cukraus.
Jeigu norite tirštesnio ir šiek tiek riebesnio jogurto, kokias 20 minučių pieną kurį laiką pakaitinkite ant silpnos ugnies, kad išgaruotų dalis vandens. Arba, tuo pačiu tikslu, galite tiesiog įmaišyti pieno miltelių.
Labai svarbu kad pienas neužvirtų, neprisviltų ir neužkaistų virš nei 85 C. Kad tai pavyktų, darau tokį fokusą: imu didelį puodą, įpilu vandens, tuomet į jį įstatau mažesnį puodą, į kurį jau pilu pieną.

2. Atvėsiname pieną iki maždaug +40 C.
Pieną sumaišome, kad būtų vienodos temperatūros. Jei neturite termometro, galim bandyti pirštais – jei išlaikote įkištą pirštą skaičiuodami iki 5, tai temperatūra jau tinkama. Tai svarbu, nes esant per aukštai temperatūrai, jogurto bakterijos žus, o esant per žemai, pienas nevirs jogurtu. Jeigu tingisi laukti, galime atšaldyti prikrovę ledukų į didesnį puodą.

3. Įleidžiame gerąsias bakterijas. Nuimame susidariusią pieno plėvelę, įdedame mažą indelį jogurto (jogurtas turi būti kambario temperatūros). Gerai sumaišome.

4. Susirandam šilčiausią ir ramiausią kampelį ir ten statome dangčiu pridengtą puodą. Apsukame rankšluosčiu ar apdengiame kokia paklode. Vasarą, jei patalpa šilta, nieko daryti nereikia – surūgs ir taip.

5. Paliekame per naktį stovėti kambario temperatūroje. Svarbu – jogurtui subręsti reikalinga ramybė, tad indas turi būti visiškai nejudinamas. Kuo ilgiau jogurtas bręsta, tuo tirštesnis jis bus - tačiau taip pat įgyja specifinį kvapą.

6. Ryte pasižiūrime kas per stebuklas gavosi.
Jeigu norisi švelnesnės tekstūros, galima išmaišyti jogurto masę įpylus šiek tiek pieno arba riebios grietinėlės.
Sudedame į indelius kuriuose jį laikysime ir dedame į šaldytuvą.
Jeigu jogurtas šiek tiek vandeningas, galima atsargiai sugerti vandens perteklių popieriniu rankšluosčiu arba sudėti ant labai tankaus sieto nuvarvėti.

7. Valgome visomis progomis ir mėgaujamės. Į jogurtą galima įsidėti trintų uogų, medaus, saulėgražų, granolos, razinų, riešutų, avižų ar kviečių sėlenų ar kas tik šaus į galvą. Galima susiplakti labai puikų kokteilį su uogomis, o tokį kokteilį užšaldę turėsime gaivius ir sveikus ledus. Kai saldumynai nusibos, verdam bulvių ir ruošiam aštrią totorišką sriubą su česnakais ir agurkais.

Paprastai naminis jogurtas galioja apie savaitę. Kai matote, kad baigiasi – vėl pasigaminate, tik jau naudojate savo jogurtą. Svarbu: ilgainiui "perpanaudojamas" jogurto užtaisas gali „išsivedėti“. Gali vėl teks pirkti jogurto parduotuvėje arba užsišaldykite savo pirmojo naminio jogurto šaldiklyje ir vėliau naudokite jį, kai tik prireiks. Taip jogurtas gausis dar ir tirštesnis nei darant iš parduotuvinio!

Žuvies troškinys greituoju būdu

Keturios Nuostabios Moterys dovanų* man atnešė dvi knygas – Sotūs pietūs ir 100 salotų. Pirmojoje knygoje – vieno puodo patiekalai. Sriubos, apkepai, troškiniai. Paprasti, lengvai gaminami, neitin įmantrūs. Tai ir labai puiku, nes kasdieną gaminti pagal Oliverį ar alia Beata nei piniginei, nei liemeniui nėra labai sveika. Ypač po šventinių pietų ir vakarienių maratono. Pradedam receptų bandymą nuo žuvies troškinio.

KO PRIREIKS
0.5 kg baltos žuvies filė. Aš ruošiau jūros lydeką banaliąją; idealu būtų šviežia žuvis – girdėjau ketvirtadieniais į ūkininkų turgelį prie Operhauzo atveža, kitą kartą reikės ten pasidairyti.
Viena ar dvi raudonosios paprikos.
Skardinė konservuotų pomidorų be odelių. Pastaruosius sezono metu geriau keisti į gerai panokusius pomidorus iš turgaus.
1 vidutinis svogūnas, 2 skiltelės česnako, citrina.
Kuokštelis čiobrelių, žiupsnis saldžiosios paprikos, juodųjų pipirų, druskos.
Jeigu norite ryškesnio skonio, galima dėti masalos, aštrių pipirų arba pusę sultinio kubelio iš bėdos.
Jeigu yra po ranka – šviežios kalendros sauja.
Šlakelis alyvuogių aliejaus, šaukštas sviesto.

KAIP GAMINAM
1. Žuvį apšlakstom citrinų sultimis, pabarstome druska, pipirais ir atidedame į šoną.
2. Smulkiai supjaustome svogūną, sukapojame česnaką, susmulkinam čiobrelius. Puode įkaitiname šiek tiek aliejaus, sumetam ten visą šitą gėrį ir pakaitinam minutę. Tuomet įpilam artipilnį puodelį vandens ir sumetam konservuotus pomidorus. Užverdam ir sumažinam ugnį.
4. Šiaudeliais supjaustome papriką ir sumetam į troškinį. Verdam 5-7 minutes, kol paprikos suminkštės. Na, bus tokios ne visai minkštos, bet apyminkštės – nes žuviai troškinti reikės labai nedaug laiko.
5. Supjaustome žuvies filė tokiais vieno kąsnio gabaliukais ir kartu su sviestu sudedam į puodą. Troškiname dar 5 minutes. Tuomet jau pilam į dubenėlius, papuošiam citrinos riekelėmis, pabarstom kalendromis. Skanaus!

SKAITIKLIS
20 min. su indų plovimu.

*Anekdotas, ne į temą, bet Kalėdinis: ar žinote kas būtų jeigu būtų ne Trys Karaliai, bet Trys Moterys? Jos būtų pasiklaususios kelio, atėjusios laiku ir atnešusios praktiškų dovanų Marijai ir Kūdikiui :)

Merginų išbandymas keksiukais

Virtuvės įkurtuvių proga pakviečiau Keturių Nuostabių Moterų Kompaniją ir šiam pasisėdėjimui ruošiau keksiukų. Keturių rūšių vienam vakarui: paprastų arbatinių keksiukų su kava, įdomesnių su bananais, išdidžiai desertinių su šokoladu, pikantiškų su sūrių ir daržovėmis.

Turiu pripažinti kad konceptas „aš lengvai ir elegantiškai gaminu maistą, tuo pačiu metu smagiai ir nerūpestingai bendraudama su svečiais“ kol kas nelabai gaunasi. Dėl įgūdžių trūkumo tenka daugiau susikoncentruoti į maistą nei į žmones šalia manęs. Man, virtuvės naujokei, klausimų kyla begalė. Pvz., kaip patikrinti ar keksiukai jau iškepė? Ir OJĖZUSMARIJA, o dabar kur tą karštą skardą dėti? Kai tokia drama virtuvėje, intelektualių pokalbio temų neišvystysi.

Laimei, Nuostabios Moterys padėjo susitvarkyti visais keturiais keksiukų receptais, o penktąjį receptą „užbanino“ pareikalavusios baigti šitą kepimo reikalą ir sėsti prie stalo.

Įžanga – lengvai ir greitai

Sunaudojau 1 indelį kondensuoto pieno su kava, 2 kiaušinius, artipilnį puodelį miltų, arbatinį šaukštelį kepimo miltelių.

Gaminam greituoju būdu – į dubenį supilam kondensuotą pieną, sumušam kiaušinius, viską gerai sumakaluojam. Miltus persijojam su kepimo milteliais ir įmaišom į tešlą. Tuomet jau viską krečiam į keksiukų formas, pabarstom kokoso drožlėm, į orkaitę 190 laipsnių ir kepam 25-30 minučių. Ar iškepė tikrinam dantų krapštuku ar kitu mediniu pagaliuku.

Labai paprastas ir greitas keksiukų receptas, puikiai tinka pradedančiam. Tik kiek sausoki... Kitą kartą reikės pabandyti įdėti ko nors dėl „šlapumo ir įdomumo“. Gal kokį šokolado saldainį įkišti, obuolio įpjaustyti ar pan. Nes dabar mano išpaikęs vyriškis raukė nosį ir sakė kad jam šitie kaip duona. Įtariu čia tik dėl to, kad nedelsiant iškepiau prabangesnių keksiukų ir jis turėjo pasirinkimą (žiūr. toliau).


Antrasis bandymas – šiek tiek drąsiau

Naudojau 2 kiaušinius, 60 g. sviesto, puodelį jogurto, 7 šaukštus cukraus, 1 ½ puodelio miltų, šaukštelį kepimo miltelių, gerą saują razinų, bananą, kokoso drožlių.

Ruošiam šitaip:
1. Kiaušinius gerai išmaišom su jogurtu ir cukrum.
2. Ištirpinam sviestą ir supilam į kiaušinių masę.
3. Persijojam miltus su kepimo milteliais, pilam į tešlą, viską gerai išmaišom.
4. Pjaustom bananą, sumetam į tešlą.
5. Razinas perpilam verdančiu vandeniu, šiek tiek pabrinkinam ir sumetam į tešlą.
6. Supilam į keksiukų formas, negailėdami pabarstom kokoso drožlėm.
7. Kepam 30 minučių 190 laipsnių orkaitėje.

Beje, šį receptą vėliau išbandžiau patobulinusi - vietoje banano naudojau obuolį, razinas, postambiais gabaliukais smulkinto šokolado ir migdolo riekelių viršaus pabarstymui. Gavosi nepadoriai skanu, hmhm :)

Trečiasis bandymas – prabangūs šokoladiniai keksiukai

Naudojau apie 50 g. sviesto (reikia šilto ir minkšto, tai kyštelėjau į orkaitę trumpam), puodelį cukraus, šlakelį vanilės esencijos, 3 kiaušinius, pusę plytelės tarkuoto šokolado (galima ir daugiau), 1 puodelio miltų, 1 ½ šaukštelio kepimo miltelių, ½ puodelio kokoso drožlių ir dar tiek pat migdolo drožlių.

Gaminam šitaip:
1. Sviestą išsukam su cukrum (reikėtų – iki purios masės, jei turite kantrybės arba mikserį).
2. Įpilam vanilės, išmaišom (svarbu nesupainioti vanilinio cukraus su citrinos rūgštim, kaip man pirmą kartą pavyko :“)
3. Kiaušinio trynius atskiriam ir įmaišom į tešlą, o baltymus atskirai išplakam iki standžių putų.
4. Miltus persijojam su kepimo milteliais, suberiam į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Ten pat beriam kokoso drožles. Išmaišom.
5. Sutarkuojam šokoladą (geriau nemenkai palikti stambesnių gabaliukų, kurie sudarys skanutėles saldžias salas keksiuke).
6. Supilam smulkintą šokoladą į tešlą, išmaišom, tada atsargiai įmaišome kiaušinio baltymą.
7. Pilam į keksiukų formeles ir dosniai barstome migdolo drožlėm.
8. Kepam 30 minučių 190 C orkaitėje.

Šitie patys skaniausi ir tikriausi keksiukai gavosi.
Vyriškis sakė „visai nieko“, suprantu kad tikrai geri.

Ketvirtasis bandymas – su sūriu ir daržovėmis

Naudojau: 1 ½ puodelio miltų, 2 šaukštelius kepimo miltelių, pusę stambia tarka tarkuotų morkų, vieną nedidelę sutarkuotą cukiniją, 1 ½ pakelio smulkinto džiugo sūrio, 2 kiaušinius, ½ puodelio jogurto, gerą šlaką alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

Gaminam:
1. Miltus ir kepimo miltelius persijojam į didelį dubenį.
2. Į tą patį dubenį įtarkuojam morką.
3. Po nedidelės merginų diskusijos ar cukiniją reikėtų skusti, nuskutam cukiniją ir įtarkuojam į tą patį dubenį.
4. Ten pat sudedam sūrį, pabarstom druska, pipirais, išmaišom.
5. Kitame inde išplakam kiaušinius su jogurtu bei aliejumi, supilam į daržovių-miltų mišinį, gerai išmaišom.
6. Viską krečiam į keksiukų formeles. Gausiai pabarstome sūriu.
7. Kepam 30 min 190 c orkaitėje.

Šituos geriau būtų vadinti mini-apkepais nei keksiukais. Geras patiekalas, puikiai tiktų pietums.
Gražesni gavosi silikoninėse formelėse (nes jos aukštesnės ir siauresnės) – plačiose metalinėse formelėse kažkaip išskydo ir pavirto picomis. Vieninteliai keksiukai kuriuos suvalgėm visus iki vieno!

Turiu idėją vėliau pabandyti su įkeptais brokoliais. Ir dar su grybais, svogūnais ir šonine. O baltus kvietinius miltus pakeisti rupaus malimo kvietiniais miltais. Parašysiu jei kas gero gausis.

SKAITIKLIS
Kalorijų šį kartą neskaičiavau, beviliška – maisto produktų kiekis apytikslis, keksiukai skirtingų dydžių... Ir šiaip, juk akivaizdu :) Jeigu neturite poreikio pataisyti savo moteriškų formų, po rimto keksiukų baliaus galite susiplanuoti iškrovos dieną pagal Vaidą :)

Paskutinis moliūgo pasispardymas

LABAI mėgstu moliūgų sriubas. Sveikas, skanus ir gražus patiekalas. Švenčių proga iš tėvo daržo atsargų gavau tokį štai didžiulį rubuilį poną moliūgą. Suskubau virti sriubą, o tuo pačiu teko pasirūpinti kad likusi dalis nesugestų.

KO PRIREIKS
Sriubai sunaudojau 1 ketvirtį didžiojo moliūgo, trejetą svogūnų, pusę galvutės česnako, du porus, šviežių čiobrelių kuokštą, druskos, pipirų, lauro lapų, morką (nebūtinai), rozmarino šakelę (nebūtinai), šlakelį aliejaus, šlakelį grietinėlės, vištienos krūtinėles, pora riekelių baltos dienos, tarkuoto džiugo sūrio.

Likusius 3 ketvirčius moliūgo užsišaldžiau, kartu su pora galvučių svogūnų ir česnaku. Gražu būtų viską susidėti į stiklinius indelius bet aš tokių neprilaikau, todėl sudėjau viską į polietileninius maišelius skirtus maisto produktų šaldymui.

KAIP GAMINAM

1. Moliūgą – į orkaitę! Moliūgą ketvirčiuojame, dedame į skardą, į kiekvieną ketvirtį įpilame mažytį šlakelį vandens, apibarstome druska, pipirais, smulkintais čiobreliais, kraštus patepame aliejumi kad nesuskurstų. Greta moliūgo į skardą dedam abudu porus (nuo vieno poro pora didesnių riekelių atpjaukite – dėsim į sultinį), nuluptus ir per pusę perpjautus svogūnus, neluptas česnako riekeles.
Visa tai – gerai valandai į maždaug 190 C orkaitę, kol moliūgas taps minkštas ir lengvai kabinamas šaukštu.

2. Vištienos krūtinėlė. Mums reikia virtos krūtinėlės sriubai paskaninti, tai tuo pačiu ir sultinį pasidarysime. Krūtinėlę į vandenį, ten pat poro, morkos, lauro lapų ir verdam kol turėsim išvirusią vištieną ir sultinį. Pabaigai dar įdedam pipirų, druskos ir rozmarino.

3. Darbuojamės blenderiu. Iš sultinio išimam vištą ir sudedam iškepusį moliūgą, svogūnus bei nuluptą česnaką. Viską negailestingai sumalam blenderiu, paragaujam ar netrūksta druskos, supilam ir išmaišom grietinėlę.

4. Skrebučiai tinginiams. Jeigu nenorim terliotis su skrebučių paruošimu orkaitėje, galima baltą duoną pakepinti paprasčiausiam skrudintuve ir supjaustyti gabalėliais. Tuo pačiu pasmulkinam vištieną.

5. Sriubą pilstom į dubenėlius, dedam vištienos gabalėlių, barstom skrebučiais ir sūriu. Skanumėlis.

Likusius 3 moliūgo ketvirčius, svogūnus ir česnakus į dubenį, prasinešiau per jį su blenderiu, per naktį atšaldžiau, sudėjau į maišelius ir į kamerą. Vat štai jums ir prašom – prireikus turit beveik paruoštą sriubą, įdarą pyragui ar priedą į bulvių košę. Ačiū Stiklinei pieno ir tai kuri Gyvena gerai ir už instrukcijas bei moralinį palaikymą :")