2013 m. vasario 17 d., sekmadienis

Italija gurmanams – ilga vieno savaitgalio kelionė

Sausio pabaigoje pabėgom į Šiaurės Italiją. Venecija, Bolonija, Bergamo, šiek tiek saulės šviesos ir jaukūs kavinių staliukai lauke. Labai rekomenduoju ilgam savaitgaliui. Jei mėgstate, galite suderinti su itališkais išpardavimais, kurie kasmet prasideda nuo sausio 6 d.


Sausį Lietuvoje siautė šalčiai; italai mažučiai irgi skundėsi kad jiems šalta, apie 0 C. Taigi visos jų salotos lauke auginamos gali iššalti :-) Regis, italai net sausį dar nesuprato kad žiema. Aišku, tokia ten pas juos ir žiema... Eina vyrukas, regis su šilta striuke. Pakelia rankas – marškinėliai trumpučiai, nuogas sixpack‘as matosi. Batai lyg ir žieminiai, bet be kojinių kažkodėl. Lauke kavinių staliukai išstatyti, gėlės sumerktos. Na, dar šildytuvas dėl padorumo pastatytas.

Mūsų pradinė idėja – traukiniu apkeliauti didžiuosius šiaurės Italijus miestus, bet užstrigome Venecijoje. Na taip, banaloka, saldu ir jau buvom ten.. Bet kad vis vien labai gražu ir nepabosta. Be to, sausio mėnesį turistų labai nedaug – tad vienas malonumas. Ketvirtadienį atskridę į Bergamą, iš karto sėdome į vietinį traukinuką ir tą patį vakarą buvome Venecijoje. Viešbutį rezervavome netoli stoties – tad numetėme daiktus ir iš karto išėjome klaidžioti naktiniu senamiesčiu. Vidurnaktis – jau San Marko aikštėje.

Italijoje ne pirmą kartą, bet kas kartą vis stebiuosi kaip jie valgo. Net ne valgo, bet socializuojasi. Vienas Toks Stilistas Kęstas pasakojo, kad italas net kavos namuose nevirs – eis jos gerti į kavines, kad galėtų pabendrauti ir susipažinti su naujais žmonėmis. Kavinėse ant kiekvieno stalo – ne tik grafinas vyno, bet ir po didžiulį butelį mineralinio vandens. Maistas patiektas gražiai – stiklinis mineralinio butelis, raižytos taurės, gėlės žiedas, rankose maloniai sunkus kavos puodelis... Regis nieko tokio ypatingo nevalgai – bet akys džiaugiasi.

Pasak CNN, italų virtuvė yra viena sveikiausių pasaulyje. Viena – tai dėl to kad jie išties MĖGAUJASI valgydami. Antra – dėl sveikų maisto produktų – pomidorų, alyvuogių aliejaus, česnako, raudonėlių, baziliko, petražolių. Trečia – kad visokių riebumų, netgi puikaus itališko sūrio, ruošdami maistą jie naudoja visai nedaug.

Turbūt dėl to Italija yra vienintelė „buržuazinės“ Europos šalis, kuri pastaruoju metu lieknėja. Pasak WHO, Italijoje antsvorį turi ~15 proc. gyventojų ir jų kasmet vis mažiau. Palyginti – Lietuvoje ir UK yra po 25 proc., greičiausiai storėjančioje pasaulio šalyje JAV – 32 proc., o pasaulio anti-čempionai yra Nauru respublika su 74 proc. storulių (KMI > 30).

Tiesa, turistinės užeigos kiek sugadintos, pritaikytos turistų skoniui ir piniginei. Tačiau jas labai lengva atskirti – ant mainstreaminių takų įrengtos turistų gaudyklės yra internetu ir anglišku meniu; pasukę šiek tiek į šoną nuo mainstream‘o rasit vietiniams skirtas – be wifi, meniu tik itališkas, pilna vietinių, kainos mažesnės, maistas skanesnis. Ragavom šviežios žuvies ir rizoto, gurkšnojom namų vyną iš mažyčių grafinų, laižėm limončelo.

Nujaučiau, kad iš arbatos Italijoje daug tikėtis nereikėtų. Bet mes visgi daug vaikščiojom. Šaltoka, kava ir vynu daug neprisišildysi – tad kavinukėje prašydavau arbatos. Turistinėse vietose be panikos paduodavo puodelį drugno vandens su pamerktu nupiepusiu arbatos pakeliu. Itališkoje užkandinėje padavėjos akyse matėsi sumišimas. Cold tea? - klausia padavėja su viltimi. Ne, sakau, hot. Padavėja susikaupė ir kiek pagalvojusi iš kavos aparato prileido metalinį ąsotėlį karšto vandens. Atnešė su kažin kuriam užkampyje rastu arbatos pakeliu ir dailiai paraikyta citrina.

Iš Venecijos mus iškrapštė tik lietus. Šeštadienį pradėjus lynoti patraukėme traukinuku į Boloniją. Bolonija garsi kulinariniu paveldu ir pėsčiųjų takais po arkomis, vadinasi Portici di Bologna – 38 km ilgio kelias nuo miesto iki vienuolyno ant kalno, tūkstančio metų senumo, Unesco paveldas. Žodžiu, puiki vieta pasivaikščioti dulksnojant lietui.

Bažnyčios, katedra, raudoni stogai, universitetai. Sako, audringas naktinis gyvenimas – dėl studentijos bei stiprios gėjų bendruomenės. Kavinės (nepamirškite paragauti ragù bolognese), knygynai-restoranai, maisto turgeliai. Ech, svaigau po tuos turgelius vaikščiodama. Gausybė šviežių daržovių, šviežia žuvis, jūros blogybės, ech. Būtinai bagaže reikia pasilikti vietos itališkiems gardėsiams – sūriui, kumpiui, šviežioms daržovėms. Kainų, kokybės ir įvairovės skirtumas palyginti su apverktina situacija Lietuvos parduotuvėse – stulbinantis. Iš esmės žiemos kelionė į Italiją atsiperka vien įsimetus daržovių atgal į Lietuvą :-)

Paskutinę popietę skyrėme Bergamo miesteliui apžiūrėti. Mažytis bet simpatiškas senamiestis to laiko tikrai vertas. Labiausiai prajuokino jų kolektyvinis sodas prie senamiesčio viduryje. Viduržiemį. Su kuo puikiausiai žaliuojančiomis salotomis.

Patiko – tikiuosi kelionę dar pakartoti!

_____________

Taip pat skaitykite:
Vietnamas gurmanams -- trys savaitės kulinarinio rojaus be pasekmių :)

Receptai:
Pasta ai Quattro Formaggi – spagečiai su keturių rūšių sūrių ir grietinėlės padažu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Related Posts with Thumbnails