2012 m. lapkričio 18 d., sekmadienis

Vietnamas gurmanams

Vietnamas ir Kambodža – rojus ir maisto gurmanams, ir norintiems susigražinti lieknesnes formas. Visai tai suderinama vienu metu. Neįtikėtina, tačiau įmanoma :)

Maistas Vietname įvairus, šviežias ir nuodėmingai skanus. Įvairiausios šviežios daržovės, ką tik pagautos jūros gėrybės, daugybė vaisių, ypatingai skani kava. Tiksliausias apibūdinimas kokį sugalvojau tam reikalui – daugybinis orgazmas. Tris kart per dieną - pusryčiams, pietums ir vakarienei ;")

Didžiuliai kalnai įvairiausių šviežių žalumynų – valgomi tiesiog taip ar su ryžiais, verdami sultinyje, kepami ant grotelių, vyniojami į ryžių popierių, garinami ir čirškinami su česnakais.
Vietiniai Vietname lieknučiai, liaunučiai – storų žmonių nemačiau. Gal būt, prie to šiek tiek prisideda karštas ir drėgnas klimatas (šiaurės Vietname buvo šilta, pietų Vietname – karšta, Kambodžoje – rusiška pirtis). Kita vertus, Venesueloje kur buvau prieš keletą metų tikrai ne šalčiau, tačiau ten gausybė storų ir labai storų žmonių – manyčiau, riebių pyragėlių empanadų ir čirškintų kepsnių įtaka.

Pasak health.com, tradicinė Vietnamiečių virtuvė yra viena sveikiausių pasaulyjeUžuot skurdinę taukuose, vietnamiečiai maistą garina, verda, troškina su šiek tiek sultinio ar kepa ant žarijų. Visa tai su neriebiais aromatingais padažais, beveik jokio aliejaus, cukraus ir miltų. Mėsos naudoja nedaug, dažnai – žuvis, krevetės, vištiena. Retsykiais meniu gali pasitaikyti koks paršelis ar jautienos, kalnuose – antis. Valgis – toks labai kolektyvinis užsiėmimas, prie bendro stalo, iš bendrų lėkščių, bendraujant ir dalinantis.

Rytinė Pho sriubytė ir įžūliai spoksantis krabas.
Patiekalams skonį suteikia žolės, kurių jie naudoja daug ir įvairių. Prieskoninės žolės čia ne prieskonis, bet maistas. Pietų stalą įprastai puoš didžiulis padėklas šviežių žalumynų – mėtų, kalendros, baziliko ir dar bala žino ko. Juos vynioja į plonyčius garintus ryžių tešlos paplotėlius, valgo su ryžiais ar makaronais, verda sultiniuose ar kepa ant grotelių.

Vaisių gausybė – mažulyčiai bananai, saldūs arbūzai ir papajos, prinokę mangai ir kiviai, siaubingai smardūs durianai, drakono širdis, kokosai, raudoni apelsinai, minkštučiai ananasai, jackfruit, rambutanai, tangerine ir avokadai, granatai ir žele pavidalo longanai, karembola, ličiai, persimonai ir mangustinai, persikai, sapodilla ir krūva kitų nematytų negirdėtų skanumynų.
Desertams dažniausiai patiekia vaisių, saldumynų jie beveik neturi. Su tokia vaisių įvairove nėra prasmės saldainius gaminti. Na, bet prancūzų palikimas ten nemenkas. Jei negalite gyventi be bandelių, ten rasite prancūziško stiliaus kavinukių, su gausybe pyragaičių bei plonyčius lietinius, kuriuos vietiniai valgo užsispaudę laimo sulčių ir šiek tiek medaus ar cukraus.

Vištos kaip ir žmonės - baltaodės, juodaodės ir geltonodės :-)
Dėl higienos... teks daryti kompromisų. Geriau užmerkti akis į tai, kaip ir kur jie plauna indus. Nežiūrėti į padavėjo rankas. Neklausti kieno žymės liko ant alaus bokalo. Nesigilinti, ar virtuvėje iš viso yra tekančio vandens. Aišku, užsieniečiams skirtuose high-end restoranuose situacija kiek geresnė, bent jau fasadinėje pusėje.

Kai kurie keliautojai (amerikiečiai, dažniausiai ;) kraustosi iš proto ir Vietname valgo tik termiškai apdorotą maistą. Misija įmanoma – gatvėje neretai gamins tiesiog jums prieš akis, kavinėse populiarūs hot-pot ir grilis, visą pasigaminsite patys iš atneštų produktų. Tačiau praleisti visus tuos šviežius skanumynus gaila.

Raminausi mintimi kad čia gausiai naudojami natūralūs antiseptikai – čili pipirai, česnakas, galangas, ciberžolė. O kalendros, kuri yra neblogas antibakterinis reikalas, rasite turbūt visuose patiekaluose. Todėl valgiau beveik viską iš eilės. Tiesa, gėriau tik mineralinį vandenį, vengiau gėrimų su ledukais, taip pat ir šaltos kavos bei šviežiai spaustų sulčių sulčių. Nuolat ploviau rankas, turėjau ir rimtesnį dezinfektorių. Vaisius dažniau pirkdavome turguje – viešbutyje kruopčiai nusiplovę ir susipjaustę juos drąsiai dorodavome. Skrandis nei karto nestreikavo ir nieko tokio neatsitiko. Vienintėlė blogybė – didžiulis liūdesys sugrįžus, žiūrint į daržovių skyrius prekybos centruose Lietuvoje.

Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad ne visi vietiniai gali leisti sau tokią maisto prabangą. Kaimuose didžiulis skurdas, žmones keliasi į triukšmingus megapolius, kur daug ir sunkiai dirba kad galėtų leisti sau sveikesnį maistą nei cheminės makaronų sriubos iš pakelių. Turizmas – svarbus pajamų šaltinis ir Vietnamui ir Kambodžai, todėl su keliautojais čia elgiasi labai maloniai ir rūpestingai. Jie nerėks ant jūsų kaip susierzinę ir pavargę italai, neapiplėš kaip venesueliečiai, nesistumdys kaip rusai sostinės metro, nesikabinės kaip indai ar marokiečiai. Net labiausiai turistinėse vietose, blogiausiu atveju, tiesiog meiliai šypsosis ir kikendami švelniai klausinės – madam, will you be my friend? buy something from me, madam...

Jeigu susigundėte važiuoti į Vietnamą, tačiau nesat pakankamai drąsūs keliauti savarankiškai – labai rekomenduoju Gabrielę iš Travel Planet. Paprašius, ji ir maisto gaminimo kursus jums suorganizuos.

_______________

Receptai:  
_______________

Taip pat skaitykite: Italija gurmanams – ilga vieno savaitgalio kelionė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Related Posts with Thumbnails