Merginų išbandymas keksiukais

Virtuvės įkurtuvių proga pakviečiau Keturių Nuostabių Moterų Kompaniją ir šiam pasisėdėjimui ruošiau keksiukų. Keturių rūšių vienam vakarui: paprastų arbatinių keksiukų su kava, įdomesnių su bananais, išdidžiai desertinių su šokoladu, pikantiškų su sūrių ir daržovėmis.

Turiu pripažinti kad konceptas „aš lengvai ir elegantiškai gaminu maistą, tuo pačiu metu smagiai ir nerūpestingai bendraudama su svečiais“ kol kas nelabai gaunasi. Dėl įgūdžių trūkumo tenka daugiau susikoncentruoti į maistą nei į žmones šalia manęs. Man, virtuvės naujokei, klausimų kyla begalė. Pvz., kaip patikrinti ar keksiukai jau iškepė? Ir OJĖZUSMARIJA, o dabar kur tą karštą skardą dėti? Kai tokia drama virtuvėje, intelektualių pokalbio temų neišvystysi.

Laimei, Nuostabios Moterys padėjo susitvarkyti visais keturiais keksiukų receptais, o penktąjį receptą „užbanino“ pareikalavusios baigti šitą kepimo reikalą ir sėsti prie stalo.

Įžanga – lengvai ir greitai

Sunaudojau 1 indelį kondensuoto pieno su kava, 2 kiaušinius, artipilnį puodelį miltų, arbatinį šaukštelį kepimo miltelių.

Gaminam greituoju būdu – į dubenį supilam kondensuotą pieną, sumušam kiaušinius, viską gerai sumakaluojam. Miltus persijojam su kepimo milteliais ir įmaišom į tešlą. Tuomet jau viską krečiam į keksiukų formas, pabarstom kokoso drožlėm, į orkaitę 190 laipsnių ir kepam 25-30 minučių. Ar iškepė tikrinam dantų krapštuku ar kitu mediniu pagaliuku.

Labai paprastas ir greitas keksiukų receptas, puikiai tinka pradedančiam. Tik kiek sausoki... Kitą kartą reikės pabandyti įdėti ko nors dėl „šlapumo ir įdomumo“. Gal kokį šokolado saldainį įkišti, obuolio įpjaustyti ar pan. Nes dabar mano išpaikęs vyriškis raukė nosį ir sakė kad jam šitie kaip duona. Įtariu čia tik dėl to, kad nedelsiant iškepiau prabangesnių keksiukų ir jis turėjo pasirinkimą (žiūr. toliau).


Antrasis bandymas – šiek tiek drąsiau

Naudojau 2 kiaušinius, 60 g. sviesto, puodelį jogurto, 7 šaukštus cukraus, 1 ½ puodelio miltų, šaukštelį kepimo miltelių, gerą saują razinų, bananą, kokoso drožlių.

Ruošiam šitaip:
1. Kiaušinius gerai išmaišom su jogurtu ir cukrum.
2. Ištirpinam sviestą ir supilam į kiaušinių masę.
3. Persijojam miltus su kepimo milteliais, pilam į tešlą, viską gerai išmaišom.
4. Pjaustom bananą, sumetam į tešlą.
5. Razinas perpilam verdančiu vandeniu, šiek tiek pabrinkinam ir sumetam į tešlą.
6. Supilam į keksiukų formas, negailėdami pabarstom kokoso drožlėm.
7. Kepam 30 minučių 190 laipsnių orkaitėje.

Beje, šį receptą vėliau išbandžiau patobulinusi - vietoje banano naudojau obuolį, razinas, postambiais gabaliukais smulkinto šokolado ir migdolo riekelių viršaus pabarstymui. Gavosi nepadoriai skanu, hmhm :)

Trečiasis bandymas – prabangūs šokoladiniai keksiukai

Naudojau apie 50 g. sviesto (reikia šilto ir minkšto, tai kyštelėjau į orkaitę trumpam), puodelį cukraus, šlakelį vanilės esencijos, 3 kiaušinius, pusę plytelės tarkuoto šokolado (galima ir daugiau), 1 puodelio miltų, 1 ½ šaukštelio kepimo miltelių, ½ puodelio kokoso drožlių ir dar tiek pat migdolo drožlių.

Gaminam šitaip:
1. Sviestą išsukam su cukrum (reikėtų – iki purios masės, jei turite kantrybės arba mikserį).
2. Įpilam vanilės, išmaišom (svarbu nesupainioti vanilinio cukraus su citrinos rūgštim, kaip man pirmą kartą pavyko :“)
3. Kiaušinio trynius atskiriam ir įmaišom į tešlą, o baltymus atskirai išplakam iki standžių putų.
4. Miltus persijojam su kepimo milteliais, suberiam į sviesto-cukraus-kiaušinių masę. Ten pat beriam kokoso drožles. Išmaišom.
5. Sutarkuojam šokoladą (geriau nemenkai palikti stambesnių gabaliukų, kurie sudarys skanutėles saldžias salas keksiuke).
6. Supilam smulkintą šokoladą į tešlą, išmaišom, tada atsargiai įmaišome kiaušinio baltymą.
7. Pilam į keksiukų formeles ir dosniai barstome migdolo drožlėm.
8. Kepam 30 minučių 190 C orkaitėje.

Šitie patys skaniausi ir tikriausi keksiukai gavosi.
Vyriškis sakė „visai nieko“, suprantu kad tikrai geri.

Ketvirtasis bandymas – su sūriu ir daržovėmis

Naudojau: 1 ½ puodelio miltų, 2 šaukštelius kepimo miltelių, pusę stambia tarka tarkuotų morkų, vieną nedidelę sutarkuotą cukiniją, 1 ½ pakelio smulkinto džiugo sūrio, 2 kiaušinius, ½ puodelio jogurto, gerą šlaką alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

Gaminam:
1. Miltus ir kepimo miltelius persijojam į didelį dubenį.
2. Į tą patį dubenį įtarkuojam morką.
3. Po nedidelės merginų diskusijos ar cukiniją reikėtų skusti, nuskutam cukiniją ir įtarkuojam į tą patį dubenį.
4. Ten pat sudedam sūrį, pabarstom druska, pipirais, išmaišom.
5. Kitame inde išplakam kiaušinius su jogurtu bei aliejumi, supilam į daržovių-miltų mišinį, gerai išmaišom.
6. Viską krečiam į keksiukų formeles. Gausiai pabarstome sūriu.
7. Kepam 30 min 190 c orkaitėje.

Šituos geriau būtų vadinti mini-apkepais nei keksiukais. Geras patiekalas, puikiai tiktų pietums.
Gražesni gavosi silikoninėse formelėse (nes jos aukštesnės ir siauresnės) – plačiose metalinėse formelėse kažkaip išskydo ir pavirto picomis. Vieninteliai keksiukai kuriuos suvalgėm visus iki vieno!

Turiu idėją vėliau pabandyti su įkeptais brokoliais. Ir dar su grybais, svogūnais ir šonine. O baltus kvietinius miltus pakeisti rupaus malimo kvietiniais miltais. Parašysiu jei kas gero gausis.

SKAITIKLIS
Kalorijų šį kartą neskaičiavau, beviliška – maisto produktų kiekis apytikslis, keksiukai skirtingų dydžių... Ir šiaip, juk akivaizdu :) Jeigu neturite poreikio pataisyti savo moteriškų formų, po rimto keksiukų baliaus galite susiplanuoti iškrovos dieną pagal Vaidą :)

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Per daug keksiukų?
Retai taip būna ;) bet jeigu kepate daugiau nei namuose yra valgytojų - kepkite popierinėse formelėse, taip dar pora trejetą dienų prastovės nepadžiuvę. Arba galite kepti "be popierėlių" ir užšaldyti įvynioję į foliją, kiekvieną keksiuką atskirai. Užsinorėję, tiesiog išimkite iš kameros ir atšaldykite.

Paskutinis moliūgo pasispardymas

LABAI mėgstu moliūgų sriubas. Sveikas, skanus ir gražus patiekalas. Švenčių proga iš tėvo daržo atsargų gavau tokį štai didžiulį rubuilį poną moliūgą. Suskubau virti sriubą, o tuo pačiu teko pasirūpinti kad likusi dalis nesugestų.

KO PRIREIKS
Sriubai sunaudojau 1 ketvirtį didžiojo moliūgo, trejetą svogūnų, pusę galvutės česnako, du porus, šviežių čiobrelių kuokštą, druskos, pipirų, lauro lapų, morką (nebūtinai), rozmarino šakelę (nebūtinai), šlakelį aliejaus, šlakelį grietinėlės, vištienos krūtinėles, pora riekelių baltos dienos, tarkuoto džiugo sūrio.

Likusius 3 ketvirčius moliūgo užsišaldžiau, kartu su pora galvučių svogūnų ir česnaku. Gražu būtų viską susidėti į stiklinius indelius bet aš tokių neprilaikau, todėl sudėjau viską į polietileninius maišelius skirtus maisto produktų šaldymui.

KAIP GAMINAM

1. Moliūgą – į orkaitę! Moliūgą ketvirčiuojame, dedame į skardą, į kiekvieną ketvirtį įpilame mažytį šlakelį vandens, apibarstome druska, pipirais, smulkintais čiobreliais, kraštus patepame aliejumi kad nesuskurstų. Greta moliūgo į skardą dedam abudu porus (nuo vieno poro pora didesnių riekelių atpjaukite – dėsim į sultinį), nuluptus ir per pusę perpjautus svogūnus, neluptas česnako riekeles.
Visa tai – gerai valandai į maždaug 190 C orkaitę, kol moliūgas taps minkštas ir lengvai kabinamas šaukštu.

2. Vištienos krūtinėlė. Mums reikia virtos krūtinėlės sriubai paskaninti, tai tuo pačiu ir sultinį pasidarysime. Krūtinėlę į vandenį, ten pat poro, morkos, lauro lapų ir verdam kol turėsim išvirusią vištieną ir sultinį. Pabaigai dar įdedam pipirų, druskos ir rozmarino.

3. Darbuojamės blenderiu. Iš sultinio išimam vištą ir sudedam iškepusį moliūgą, svogūnus bei nuluptą česnaką. Viską negailestingai sumalam blenderiu, paragaujam ar netrūksta druskos, supilam ir išmaišom grietinėlę.

4. Skrebučiai tinginiams. Jeigu nenorim terliotis su skrebučių paruošimu orkaitėje, galima baltą duoną pakepinti paprasčiausiam skrudintuve ir supjaustyti gabalėliais. Tuo pačiu pasmulkinam vištieną.

5. Sriubą pilstom į dubenėlius, dedam vištienos gabalėlių, barstom skrebučiais ir sūriu. Skanumėlis.

Likusius 3 moliūgo ketvirčius, svogūnus ir česnakus į dubenį, prasinešiau per jį su blenderiu, per naktį atšaldžiau, sudėjau į maišelius ir į kamerą. Vat štai jums ir prašom – prireikus turit beveik paruoštą sriubą, įdarą pyragui ar priedą į bulvių košę. Ačiū Stiklinei pieno ir tai kuri Gyvena gerai ir už instrukcijas bei moralinį palaikymą :")

Kalėdinė antis su obuoliais ir svogūnais

Antis yra tobulas patiekalas Kalėdų šventei. Jos mėsa švelni, tad nebūtina iš anksto marinuoti. Ją itin paprasta ruošti. Ji kantriai ir nereikliai porą valandų keps orkaitėje, kol jūs bendrausite su gimine. Iškepusi - noriai palauks kol visi svečiai klegėdami susiruoš susėsti apie stalą būsite pasiruošę ją valgyti. Finalinis momentas, kuomet namų šeimininkė pjausto paukštį turi kažkokio ritualinio iškilmingumo, o ir pats valgymas visiems suteikia džiaugsmo.

Kalėdų dienai giminei paruošiau antį Lino Samėno apelsininės anties recepto pagrindu. Kadangi antis nėra didelis paukštis, ją apdėliojau kalakutienos gabaliukais – persigėrę kvapais labai puikiai tiko.

Normali antis sveria apie 4 kg., tačiau kepimo metu išbėga visi riebalai ir ji netenka baisingai daug masės. Teoriškai vienos anties turėtų užtekti 3-4 žmonėms. Kai valgančiųjų daugiau, šalia anties galima įdėti kalakuto gabaliukų – keletą kulšelių, sparnelių ir/ar filė pagal pageidavimus bei valgančios kompanijos dydį beigi ėdrumą.

Reikės

Antis – 1 vnt.
Kalakutas – papildomai įdėjau 4 kulšeles ir 2 sparnelius
Obuoliai – 3 vnt. (didesni)
Svogūnas – 1 vnt.
Česnakai – 1 vnt.
Sviesto, šiek tiek
Čiobreliai – kuokštas, šviežių
Imbiero šaknis – 1 vnt.
Bulvės – pagal poreikį, rinkau didesnes
Salotos – būtinai ir daug, savo nuožiūra

Gaminame

1.
Idealiu atveju antis turėtų būti šviežia.
Aš gavau jau šaldytą – tad pirmiausia leidau jai atšilti per naktį.
Ryte gerai apžiūrėjau, nustačiau kad plunksnų liekanų daugiau nei man patinka. Internete jokių paaiškinimų ką daryti neradau, na bet nepatiko jos man. Gerą pusvalandį (jei ne ilgiau) ją genėjau pešiodama tuos stagarėlius – antis gavo prabangų SPA kompleksą :) ir liko ligutėle oda visose kūno vietose.

2.
Tuomet jau ruošiam įdarą – pjaustom obuolius ir svogūnus maždaug 2 cm. gabaliukais ir apkepinam su sviestu, čiobreliais. Paskaninam pipirais, druska. Įdarą apkepiname, bet netroškiname – obuoliai turi likti kieti. Stebuklas, bet ir po poros valandų kepimo antyje jie man išliko maloniai nesusmegę, maždaug panokusio banano minkštumo.

3.
Kol kepa įdaras, pasiruošiame prieskonių mišinį ančiai įtrinti – sutarkuojame imbiero šaknį ir česnako galvutę, į šį mišinį įberiame druskos, pipirų ir smulkintų čiobrelių.

4.
Kai įdaras paruoštas, griebiam antį, sugrūdame jai į vidų įdarą (oi, tik nepamirštame ištraukti iš vidaus maišelio su papildomomis gerybėm – jeigu jis vis dar ten :) Užrišam taip kad įdaras neišbėgtų (aš tiesiog dantų krapštukais susegiau). Įtrinam prieskoniais antį. Tais pačiais prieskoniais galima įtrinti ir kalakuto gabalėlius, jeigu juos ruošiate. Įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve apie 1,5 valandos.

5.
Įkaitiname orkaitę iki 220 ir traukiame antį iš šaldytuvo.
Išvyniojame iš plėvelės. Pabadome odą siauru peiliu (daugiau pilvuką greta šlaunų, kiek mažiau – aplinkui krūtinėlę) kad geriau ištekėtų riebalai ir antis gražiau apskrustų. Idealu, jeigu anties oda yra sausoka – vėlgi tam, kad gražiau apskrustų. Kai kurie rekomenduoja antį dėti ant folijos plėvelės, kad gražiau apskrustų. Žodžiu, visa anties gaminimo esmė – kad ji gražiai apskrustų :)
Taigi, atlikę visus Gero Apskrudimo Ritualus, sudedame visą gėrį (antį bei kalakuto gabalėlius) į gilesnę skardą ir kepame. Kol apskrus. Man prireikė gero pusvalandžio.

6.
Sumažiname temperatūrą, nupilame riebalus, sudedame bulves su lupena, ir kepame toliau 170 laipsnių temperatūroje kol iškeps. Man tai truko kiek ilgiau nei valandą.
Per tą valandą, katinas įsimylėjo orkaitę. Tupėjo prie jos spoksodamas mylinčiomis akimis ir labai neramiai sukinėjosi aplinkui, kai atidarydavau orkaitę patikrinti. Man regis, jų romantiniai santykiai tęsiasi iki šiol – katinas ir šiandien vis prieina prie jau šaltos tuščios orkaitės ir dūsauja į ją žiūrėdamas.
Kai kurie siūlo kepimo metu susidarančius riebalus nupilti dar porą kartų. Čia viskas dėl to gražaus apskrudimo. Riebalus susipilkite atskirai – nors ir nesveika, bet ŽIAURIAI skanu kitą dieną bulves ant jų pakepti.

7.
Kol antis kepa, pagaminame padažą. Deja, apelsininis padažas man gavosi keistas, nevertas paminėjimo. Laimei, lyg žinodama, anyta atsinešė puodą fantastinio kriaušių-riešutų-bruknių padažo pagal savo slaptą receptą. Tikiuosi jį kada nors iš jos išvilioti ir šiame bloge aprašyti :)

8.
Iškeptai ančiai reikėtų leisti pailsėti 15 minučių. Čia kad sultys geriau įsigertų. Galima ir ilgiau, tik žiūrėkit kad neatšaltų.

9.
Ateina iškilmingiausias momentas – reikia supjaustyti antį.
Nepatyrusiam pjaustytojui su paprastu peiliu (tokiam kaip aš) tai rimtas iššūkis.
Aišku, paprasčiau jeigu turite tokias žnypliažirkles paukštienos kirpimui. Jeigu tokio įrankio neturite, tai štai jums video kur du kantrūs vyrai paaiškins kaip su tuo susidoroti:



Laiko sąnaudos

• Šaldytos anties atšildymas – per naktį.
• Anties grožio ir SPA procedūros šalinant plunksnų liekanas nuo viso kūno – apie 45 min. (jeigu kas žinote kaip tai atlikti greičiau ir paprasčiau – parašykite komentaruose, pls).
• Įdaro ir anties paruošimas – apie 30 min.
• Įdarytos anties brandinimas – 1,5 val. (patogiau būtų prieš dieną pasidaryti, jeigu ruošiant kūčių vakarienę dar lieka laiko ir jėgų).
• Kepė – 2 valandas su uodegėle (tuo metu ir padažą paruošti galima).

Kalorijų skaitiklis
Geriau jau to nežinoti... Suskaičiavau virš 12 000 kcal, ir čia vien tik antis su padažu, neskaičiuojant bulvių. Rimta priežastis į lėkštę krauti daugiau salotų ir tik šiek tiek anties.

Pokyčiai

Kūčių išvakarėse namuose sėkmingai sumontavo virtuvę.
Iki šiol trejus metus išgyvenau tiktai su garpuodžiu. Vėliau prie jo dar prisijungė mini krosnelė. Dar yra tekę naudotis tarybinius laikus menančia tėvų virtuve bei tokiomis pačiomis nuomojamų butų virtuvėmis.

Tad suprantama, ši naujoji virtuvė mane šiek tiek baugina. Technika yra gerokai protingesnė nei man kada tekę valdyti. Orkaitė akivaizdžiai yra baigusi Harvardą, Oksofordą ir dar porą kursų INSEAD. O kaitlentė regis tiesiog turi gerą humoro jausmą. 5 minutes šaiposi apsimesdama kad nesupranta ko iš jos noriu. Po to, man net nesuspėjus suprasti kas čia atsitiko, per kokias 7 sek., užvirina vyną (o neeeee!!!! ne!!!! nereikia vyno virinti!!!). Štai jums ir prašom.

Kalėdų rytą atsibudau ryžtingai nusiteikusi įvaldyti šias įnoringas ponias savo virtuvėje.
Valioooo!!

p.s. trijų metų vien tiktai su garų puodu santrauka: didelės kulinarinės įvairovės taip ir neišvysčiau – daržovės, vištiena, žuvis. Įvairovės dėlei, galima blenderiu pasidarbuoti. Maisto skonis priklauso tiktai nuo produktų kokybės. Sveika, paprasta, greita, šiek tiek monotoniška. AČIŪ mamoms, viešojo maitinimo įstaigoms bei LAAABAI AČIŪ – Geriesiems Draugams kurie tuos metus mus palepindavo įvairesniu bei nors kiek labiau nuodėmingu maistu. Bandysiu atsilyginti tuo pačiu ;-)